English Lietuviskai

  Pirmas
  Naujienos
  Kūrybinė biografija
  Spauda Apie Mane

Mano Darbai
  Medžio skulptūra
  Akmens skulptūra
  Paminklai
  Metalo Darbai

  Mintys
  Eilėraščiai
  Pasakos

Fotografija :
  Mano Kelionių lapas
  Piligrimu takai
  Naktinis gyvenimas
  Lietuva


Remigijus Slezas
skulptorius.lt






Kontaktai
Nuorodos



2004 05 16

 
Vaikų pamėgtas j visas puses galintis
sukinėtis medinis arkliukas.
 


Jaunystėje daryta skulptūra "Berniukas ir žuvis". Berniukas yra bendraamžis su pirmuoju sūnumi.


Romanas ŠILINIS
Remigijus Šležas yra baigęs Telšių taikomosios dailės aukštesniosios mokyklos akmens skulptūrą. Gyvena Šiauliuose, kai ką yra daręs mūsų miestui. Dabar jo dirbtuvės Kuršėnuose. Pastaruoju metu užsiima projektavimu ir konsultavimu. Jam 30 metų, bet jau augina šešetą vaikų. Mane sudomino jo veiklos daugiaplaniškumas, optimistinis žvilgsnis į ateitį ir pažiūrų konkretumas.


Nuo akmens prie medžio
Baigęs dailės mokyklą Remigijus buvo paskirtas j Šiaulius. Akmens darbų nedaug. Tada buvo madinga skaptuoti Medį. Medžio meistrai rinkdavosi j būrį ir kurioje nors vietovėje darydavo įvairiausias skulptūras. I vieną iš tokių stovyklų nuvyko ir Remigijus. Meistrai jį nuramino - jei tašai akmenį, tai ąžuolas tau primins sviestą. Pasiskolino įrankius ir, visiškai nebandęs šios medžiagos, padarė skulptūrą.
Su akmeniu jis gerai susipažino dar Telšiuose. Užsakymų turėdavo daugiau nei dėstytojai. Buvo net tam tikra trintis tarp jų ir mokinio. Už diplominį darbą vos negavo ketverto, nes per greitai nutašė akmenį. Vienas iš jo mėgstamiausių darbų ir dabar išlieka akmenyje ištašytas berniukas su žuvimi. Skulptūra stilizuota, tais laikais tokia maniera dar buvo ginčų objektas. Žuvis - krikščionybės simbolis, j religiją Remigijaus požiūris gan griežtas, tad mes aptarėme ir ją.
Tuo tarpu iš Šiaulių švietimo skyriaus gavo užsakymą papuošti vaikų darželio kiemą. Šiauliečiai tikriausiai dar atsimena prie dabartinės "Laiptų" galerijos buvusį vaikų darželį su įvairiais vaikams skirtais medžio darbais. Nenumaldomasis laikas naikino ir darželius, ir juose paliktą dailininko sielą. Iš jo vaikams skirtų
darbų kiek daugiau liko Kuršėnuose. Tikriausiai ten laikas slenka kiek lėčiau. Daug minčių ir darbo įdėta j medinį arkliuką. Jis turi net tam tikrą trauką, retas vaikas nesusigundo ant jo pajodinėti. Patiklus, neaukštas, vaikiškai fantazijai pritaikytas arkliukas.
Šiauliuose yra ir daugiau Remigijaus darbų. Antkapių, židinių, akmeninių indų, peleninių, visa tai, kas papuošia mūsų buitį, paryškina skonį.

Religija ir kūryba
Remigijaus kūryboje didelę reikšmę turėjo religija. Tai nieko naujo, daugelis menininkų semiasi tiesos ir įkvėpimo iš antgamtinių pradų. Dailininko tėvai, seneliai buvo religingi, praktikavo krikščioniškas apeigas. Remigijus mano esąs ekumenizmo šalininkas. Tai judėjimas, bandantis suvienyti visas krikščionių bažnyčias. Judėjimui vadovauja Pasaulinė bažnyčių taryba. Iki Antrojo pasaulinio karo katalikams buvo prisakyta neprisidėti prie šio judėjimo, tačiau po 1962 metų Vatikanas įkūrė Krikščionių vienybės reikalų sekretoriatą. Po to jau buvo rengiamos bendros katalikų, protestantų ir stačiatikių pamaldos.
Remigijus mano, kad visos religijos yra reikalingos. Jis lygina su žmogumi, kuris turi rankas, kojas, galvą, širdį. Nė vieno iš tų organų neturime teisės paskelbti svarbiausiu. Su šia samprata jo gyvenime yra j vykęs net tam tikras lūžis. Kai baigė meno mokyklą, buvo pats kryžių darymo bumas. Jis ir pats jų yra daug padaręs, juk akmenį tašo. Ir toje gausybėje kryžių įžvelgė farsą. Nutarė jų nebegaminti vien iš įsitikinimo, iš pagarbos religijai. Tada, kai visi noriai kalė kryžius, jis darbavosi vaikų žaidimo aikštelėse. Kryžių gamyba - pelningas dalykas, bet vidinė dailininko laisvė buvo kur kas brangesnė, gal net neįkainojama.
Jis pats stebisi, kaip lengvai atsirado ši samprata. Perskaitė knygoje, kad prie Klaipėdos yra piliakalnis, kuriam 5000 metų. Jį supylė žmonės 3000 metų prieš Kristaus gimimą. Iš karto tapo nesvarbu, kur jis gyvena -Lietuvoje, Rusijoje, Amerikoje, gyvena savo protėvių žemėje. Atsirado didžiulė vidinė laisvė. Iki tol nekęsdavo rusų, o dabar tarp jų turi labai daug draugų.

Planai ir svajonės
Iš akmens, medžio, metalo jis pasiruošęs padaryti viską, ko panorės užsakovai. Projektavimas, konsultavimas tapo įprastu dalyku. Reikia tik atsibusti naktį ir pamąstyti, beje, geriausiai mąstyti ryto valandomis, kai dar nesi visiškai atsibudęs. Tokia vidinė laisvė gimdo svajonę ir visiškai kitokius projektus. Šiuo metu kuria visuomeninę organizaciją, kuri turėtų sujungti meno žmones. Remigijus ją įsivaizduoja tarptautinę.
Keletas punktų iš projekto: "Skatinti visuomenės suartėjimą su religija, lietuvių liaudies menu... Konsultavimas, pagalba, parama, šalpa, labdara... Naujų įstatymų ruošimas ir siūlymas Lietuvos Vyriausybei, apskritims, savivaldybėms..." Man pasirodė, kad užgriebta per plačiai, bet Remigijus tiki šios organizacijos ateitim. Organizacijos štabas turėtų būti Šiauliuose. Jis supranta, kad tokia programa ne vienam žmogui aprėpti.
Bet žmogus valstybėje juk yra aukščiausia santvarkos forma, priduria. Tarp menininkų didžiausia problema būti kartu, būryje, susirinkime. Tokioje stadijoje jie pradeda vienas nuo kito tolti, nes kiekvienas yra asmenybė. Jei jiems sudaryti sąlygas savo problemas spręsti juridiškai nebūnant kartu, organizacija įmanoma.
Remigijus šiam procesui ruošiasi. Vaikšto po teismus, stebi jų veiklą. Ateityje jam reikės juridinių žinių, todėl ruošiasi studijuoti teisę. Beje, Jurgita, jo žmona, trijų berniukų ir trijų mergaičių mama, studijuoja Pedagoginio instituto Dailės fakultete. Vyresnysis sūnus jau įstojo į Dailės mokyklą.

Samprotavimai apie biznio pasaulį
Minėtos organizacijos kūrimas, pagal Remigijų, sietinas su tarptautiniu bizniu. Mūsų kultūros ir palikimo propagavimas turi vykti pasikeitimo pagrindais. Tik jauni žmonės gali užčiuopti galimybių mastą. Jis sudarė net vertybių skalę, dešimties balų. Meno žmogus tenkinasi 8 balais, o biznio žmogui reikia 10-ties ir dar daugiau. Jiems kaip tik reikia didžiulio kūrybiškumo, jautrumo, sveikatos.
Štai kodėl Remigijus kreipia žvilgsnį į teisės studijas, žada panaudoti įmanomą "Interneto" pagalbą ir ruošiasi ateičiai.

Romanas ŠILINIS.
Šiaulių Naujienos
(1997 rugpjūčio 20 trečiadienis Nr 162(12613))



Asocijacijos
  BMF(JAV)
  ICCC (Švedija)
  Akmenorių Gildija (Lietuva)
  Tautodailininkų sajunga (Lietuva)
  LATGA-A (Lietuva)

Rėmėjai