English Lietuviskai

  Pirmas
  Naujienos
  Kūrybinė biografija
  Spauda Apie Mane

Mano Darbai
  Medžio skulptūra
  Akmens skulptūra
  Paminklai
  Metalo Darbai

  Mintys
  Eilėraščiai
  Pasakos

Fotografija :
  Mano Kelionių lapas
  Piligrimu takai
  Naktinis gyvenimas
  Lietuva


Remigijus Slezas
skulptorius.lt






Kontaktai
Nuorodos



2005 10 31
Prie Pilkapio kapų šianakt buvau nuėjęs,
Ten vėlės tarp savęs kalbėjos,
Nes pilnatis šalta jas pakvietė
Išlysti iš kapų
Maldos manos klausydamos,
Jos džiaugėsi kartu.
Mačiau, kaip vėlės linksminos kapuos
Ir mano dvasią šaukė jos į amžinybę,
O vartai, atsivėrę nuostabiom spalvom,
mane viliojo pasinert į begalybę.
Šeši šešėliai laukė kol užeisiu aš
ir savo kapą pasirinkęs atsigulsiu,
O savo dvasiai leisiu šokt su vėlėmis,
Tik aš stovėjau už ribos,
Su kenčiančiomis, į kapus nepriimtomis, vėlėmis
Kurios maldavo, kad užpirkčiau joms mišias,
kad jos galėtų leist savas dienas
Su tom, kurios laimingos buvo-
Ir džiaugėsi kapinėmis.

Bet buvo dvasių ir tokių,
Kurios man kojas glostė
Ir savo iškreiptų veidų kalba
manęs jos prašė užtarimo žodžio.
Kad aš užtarčiau, Dieve, prieš tave,
Nes jos labai norėtų
Įeiti į kapus Šventus,
Jeigu surastum vietos.
Bestovint tyloje maldos,
Iš kapinių žolė,
Pradėjo lyst pro pamatus
kapų tvoros
ir kaip žalčiai spirgėjo,
apsupti kojas mano ji norėjo.
O kapinių švieselės šen ir ten,
Vis, pro medžius žibėjo
Ir vėlės džiaugėsi šviesa,
Kuri iš žemių ėjo.
Ten buvo tuneliai, namai-
visi jie nevienodi.
Auksinė figūra kitai
vis aiškino- kašką jai rodė.
Ten poilsio namai
man atsivėrė
Ir nebijojo, kad matysiu juos,
kai kapinėse juda vėlės,
O aš iš nuostabos stebiuos.
Mėnuliui besileidžiant,
Nusprendžiau grįšti į draugų namus,
O laukas buvo pilkas pilkas,
Labai žemai, tamsus dangus
Ir kelias buvo ilgas...
O kai pradėjau tolti nuo kapų,
Aš atsisukęs, vis, žiūrėjau:
Ar čia miražas buvo prie kapų?
Ar žaižaravo ugnys iš tiesų?-
Nes viską aš suprast norėjau.
O nuo Piliakalnio ligi namų
Ėjau nepaprastai ilgai laiku,
O kelias ilgas ir platus
man buvo tuneliu siauru.
Parėjęs, aš atsiguliai miegot,
norėjau kaldrą užsiklot.
O kai iš miego pabudau,
Aš supratau, kad atšalau...
Tada senelių kapą Babtuose lankiau,
Pas kunigą ten užėjau,
paklausiau: kiek reikėtų pinigų?-
O jis atsakė: kiek negaila, kiek turiu.
Tada centukus devynis padėjau už vėles
Ir auką- litukus penkis, Marijai,
Už tai, kad ji išklausė ir mane
Kai davė šį regėjimą manąjam kelyje.
Dabar žinau, kad mirusiųjų vėlės-gyvos
Gyvena mūsų mintyse.
Jos jaučia daug daugiau už gyvus,
Paskendusius savuose darbuos,
Nerandančius ramybės Dievo Amžinos.
Kelionė mano tęsėsi toliau,
O kai namo atgal,
Pro Babtų kapines, važiuodamas
ir vės senelių kapą naktį aplankiau-
Mačiau aš Amžinąją Ugnį
Šviečiant virš kapų.
Dabar jau amžinai aš gyvenu...
Pasaulis vienas mirusiųjų ir gyvų-
Prikelti Paskutinio Teismo Dieną
Bus visi - numirę praeitį ir ateitį
Ir teisiami tikėjimų savų...
Kiekvienas, skirtu jam laiku.



Asocijacijos
  BMF(JAV)
  ICCC (Švedija)
  Akmenorių Gildija (Lietuva)
  Tautodailininkų sajunga (Lietuva)
  LATGA-A (Lietuva)

Rėmėjai